bergždinys

bergždinys: bergždinỹs, -ė̃ smob. (3^b) 1. bergždžias, nevaisingas gyvulys: Marggalvė (karvė) liko šiais metais bergždinė̃ Brs. Bergždiniùkę (bevaikę avį) papjovėme, o aviną pardavėm Brs. 2. kas neturi vaikų, bevaikis: Bevaikis yra bergždinỹs J. Anie turtingi – bergždiniaĩ Yl. ^ Palikai bergždinė̃ (netekėjusi), gausi verkti daržinė[je] Trk.
◊ ber̃gždinę numùšti pabaigtuves išgerti: Kūlę pabaigėm, todėl šeštadienio vakarą ir ber̃gždinę nùmušėm Lž.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

bergždinys — bergždinỹs, bergždinė̃ dkt. Ber̃gždinę par̃davėme … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bergždinė — bergždinỹs, bergždinė̃ dkt. Ber̃gždinę par̃davėme … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bergždenis — bergždẽnis, ė smob. (2) žr. bergždinys: 1. Jau margoji antri metai bergždẽnė būna Ds. Parduosim tą bergždẽnę [karvę], ir bus pinigų Sml. Su mažais vaikais atsisėdę ant vienos bergždenùkės (maitinasi iš jos) Rod. ║ be daigų: Šiemet daug… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias